Antroji ES Network and Information Systems arba dažniau vadinama NIS2 (lietuviškai – tinklo ir informacinių sistemų saugumo direktyva arba TIS2) – turi panašumų su BDAR iš tos pusės, kad tai yra dar viena ES direktyva skirta informacijos ir kibernetinio saugumo kartelės kėlimui. BDAR pagrindinis dėmesys buvo skiriamas asmens duomenų apsaugai, o NIS2 – aukštesniems kritinių ir svarbių sektorių kibernetinio saugumo standartams. Kaip ir BDAR, NIS2 taikoma tiek viešam, tiek privačiam sektoriui.
Ši direktyva nustato tam tikrus reikalavimus informacijos ir kibernetinio saugumo valdymui bei įgyvendinimui, kurias turi atitikti visos įmonės ir organizacijos, kurios patenka į kritinių ir svarbių subjektų sąrašą. Sąrašo sudarymo kriterijai bei konkretūs reikalavimai nurodyti atnaujinto Lietuvos Respublikos Kibernetinio Saugumo Įstatymo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarime.
NIS direktyva, kuri įsigaliojo 2016 metais, siekė pakelti ir suvienodinti kibernetinio saugumo lygį tarp ES šalių narių. NIS Investments Reports rodo, kad organizacijų, kurioms buvo taikoma direktyva, dėmesys ir resursai, skiriami kibernetiniam saugumui, ženkliai išaugo. Tačiau taip pat buvo pastebėta, kad šios organizacijos nefunkcionuoja izoliacijoje, todėl svarbi ir visa tiekimo grandinė. Taip pat reikalavimai vykdyti direktyvą nėra pakankamai griežti.
Lyginant su NIS1, ženkliai praplečiamas įmonių, kurioms bus taikoma naujoji direktyvos versija, ratas. Be kritinių sričių praplėtimo, pridedamos ir svarbios sritys. Direktyvos taikymas šioms sritims skirsis tuo, kad kritiniams sektoriams priskiriamos organizacijos turės nuolatos pateikti įrodymus apie savo kibernetinio saugumo būklę, o svarbiems – bus tikrinamos įvykus incidentui.
Kriterijai gali svyruoti priklausomai nuo sektoriaus. Organizacija gali būti laikoma kritine nepriklausomai nuo jos dydžio, jei tai yra vienintelis kritinės paslaugos tiekėjas.
Taip pat dalį įmonių, tai palies netiesiogiai, nes jos bus šių įmonių paslaugų teikėjai (trečiosios šalys), kurių dėmesiu, skiriamu kibernetiniam saugumui irgi turės būti įsitikinta.
Kritinio sektoriaus įmonėms ir organizacijoms baudos gali siekti 10 000 000 Eur arba 2% metinių praėjusių metų pajamų (didesnė reikšmė).
Svarbaus sektoriaus įmonėms ir organizacijoms baudos gali siekti 7 000 000 Eur arba 1,4% metinių praėjusių metų pajamų (didesnė reikšmė).